parišti

parìšti, pàriša, -o (pàrišė) tr. 1. SD265, N, Sut, M, DŽ¹ sumezgus, primezgus pakabinti apačioje ar šone: Po kuomi parìšti KII275. Tėvas parišo karvei skambalą rš. Pagalį po kaklu paršėkui pàriša, kad nebėgtų Mrc. Išleisdami aveles pievosna, inkerpa ausį, pariša raištį LTR(Slk). Šniūras po lubų aukštai pàrištas Jrb. Buvo skambalas, pàrištas toks noragas, suskambins kožną rytą Plt. Baslį parišiù, ir nučiauši [nuo stirtos] Mžš. Suvyturęs jį (sakramentą) skepeton, parišo ant kaklo DP140. Ant kožno malūno sparno parìš po beržą (pagalį, kad būtų sunkesni) Klk. ^ Laksto kaip katė, pūsle parišta Šts. | refl. tr., intr. K, DŽ: Liuob kretilą pasirìš ir išsivėtys – kame tą erpą gausi Dr. Pasirìšu pakaklinį ir eisu lauku Pln. Tetutė pasirìšo burkštino karolius Vkš. Pasirišęs kaklaraištį, esi jau šiek tiek panašus į vokietį I.Simon. Pasirišáu tais karoliais ir išejau į viešes Nt. Pagurklis [vieversio] yra šlakuotas ir išrodo, lyg būtų karoliais pasirišęs Blv. Moterėlės, baigusios valymą, pačios apsiprausė, apglostė plaukus, pasirišo baltas skareles, persijuosė priekyštėmis ir susėdo abi pavėnėje J.Balt. Pasirišk kvartūką, eidamas sėt, – gal iš skverno grūdus semsi! Ds. Ryto metą rado jį padvėsusį ir po kaklo pasirišusį arklio kaukolę LTR(Krtn). 2. refl. tr. po apačia pasigobti, apsirišti: Tą skarelę reik sutaisyt, susiūt, ir bus po vilnone pasirìšt žiemą Pc. Aš niekada žiemą niekur neinu kitos skarukės nepasirìšus Al. Pasrìšk skarelę apačion po šaliku, kad vėjas ausų neperpūstų Ktk. 3. pasieti, pritvirtinti, kad nejudėtų, nenusmuktų, nenulinktų: Plaukus, šakas parìšti KI100. Parìšk pakojas Ds. Pamidorai neparištì Rs. Dešinė ranka aprišta ir parišta; kaktoj retys, matyt, pralekiančios skeveldros prarėžtas I.Simon. Ant pakaboklio parišk skaustančią ranką J. Jei nebaštikui užmauna pančekas, tai reikia jas parišt, ba, ant sūdo Dievo einant, nusmuks, ir bus negražu LTIII457(Kls). Stovėjo keletas vežimų su parištomis į viršų ienomis rš. Tuo kalba ir pasibaigia, lyg kas liežuvius parištų V.Bub. | refl. tr., intr.: Dėdė jau ir pasirìšęs vaikščioja – ranką nutraukė Slm. Pakeles pasirìšti KI241. Sermėgą pasirìšti, pasijuosti KI100. Kapucinai vaikščio[ja], lentelėms pasirišę KlvrŽ. | Ant virvutės pasirìšo (pasikorė), i nėra žmogaus Vdk. 4. apjuosiant padaryti pasaitą: Parìšk puodynę, kad galima būtų nešt Ds. Sykį sutikau Benių, grįžtantį namo su krepšeliu, per petį parištu virvute V.Bub. | refl. tr.: Pasrìšę kašeles, eina turgun Klt. Abrūsą pasìriša, i nešdavo kašeles baravykų Švd. 5. pritvirtinti saitu: Vištą parìšo į obelį i laiko [, kad neperėtų] Brs. Senis vedėsi už ragų parištą karvę rš. | refl. tr.: Tai aš pasiėmiau kelnių pajuostuvę ir pasirišau tą vilką LTR(Kl). Vieną dieną pasirišo tas žmogelis Jonuką šniūreliu ir veda per didelę girią LTR(Žal). ║ pritvirtintą saitu leisti ganytis: Parišo į dobilus, i išputo karvė Bgt. | refl. tr.: Karvės, avies nepasirìši an kiemo, reik ganinklos Jdr. 6. raiščiu apsukus, suvaržyti laisvę: Laiko erelį narve su parištais sparnais, kad negalėtų vėliau tėvo lizdan atsitūpti V.Krėv. Padvažiavę in karčemą, pàrišė ponus Brsl. 7. surišti į krūvą (javus, linus ir pan.): Pjoviau, negulėjau, pėdelius parišiau LTR(Ad). Nusineši šiaudų ir pàriši linus dideliuosnan kūliuos Dv. Subaton linus parišau Zt. Linai pàrišta kūliuosna Rod. Pačkosa rūbai pàrišta Rod. Toki didumos plaukeliai, ale parištì Grv. 8. refl. tr. kiek pasidaryti rišant: A bagota šluotų? Aš nepasirišáu Krš. 9. refl. tr. įstengti, suspėti surišti: Ta motriška po gero vyro rugius pjaunant pasiriša Vvr.

◊ raudónus karoliùs parìšti papjauti: Teip vagis ir sako: „Tavo laimė, aš tau būčiau parišęs raudonus karolius“ LMD.

\ rišti; antrišti; aprišti; atrišti; įrišti; paįrišti; išrišti; nurišti; parišti; paparišti; perrišti; pierišti; prarišti; pririšti; papririšti; razrišti; surišti; pasurišti; papasurišti; užrišti; paužrišti